Latex #2

Toliau tęsiant įžangą į Latex dokumentų formavimą, galime įvertinti kodėl verta ir kodėl neverta naudotis latex. Galutinė nuomonė lieka skaitytojo pusėje, nes faktų mažai, reikia ir skonio.

Šiame įraše apžvelgsim:

  1. Antraštės formatavimą;
  2. Grafikų baižymą su pgfplots;

Kadangi wordpress.com sunku talpinti didelius kodo gabalus, juos pateiksiu kitoje tarnyboje. Atleiskite už nepatogumus.

Antraštės  formavimas

Dažniausiai užtenka ir latex nustatytos antraštės stiliaus, kuri atrodo taip:

Tokios antraštės kodas atrodo taip:

\title{Laboratorinis darbas nr. 5 \\ Virpesių kontūro tyrimas}
\author{Maksim Norkin EI-08/2}
\date{\today}
\maketitle

Kaikuriems dėstytojams to neužtenka ir jiems reikia kažko kitokio bendrai tvarkai palaikyti. Konkrečiai mūsų dėstytojas reikalauja tokios antraštės:

Skirtumas atrodo mažas, kaip ir pirmu atvėju, naudojamos 4 eilutės, tik apatinė dalis ne centruota, o paslinkta į dešinę pusę. Tokios antraštės kodas jau nebėra 4 eilutės, nes antraštę jau tenka pilnai aprašyti:

\begin{center}
\LARGE Tiristorinio optrono tyrimas\\[3mm]
\normalsize Laboratorinio darbo ataskaita\\[5mm]
\begin{flushright}
\normalsize Atliko: VGTU EI-08/2 gr. studentas Maksim Norkin\\
\normalsize \today
\end{flushright}
\end{center}

Kaip matome, kode nebeliko nei title, nei auhor nei date žymės. Norint latex’e išsaugoti senas formatavimo žymes, reikia apsirašyti stiliaus failiuką, kuris perrašys įprastines reikšmes. Stiliaus failiukus panagrinėsim kitame latex įraše.

Grafikai

Kiekvienam inžinieriui yra svarbūs grafikai. Tai patogus ir greitai vizuališkai suvokiamas būdas pateikti eksperimentų ar skaičiavimų duomenis. Paprastai, GUI programose ( OpenOffice, Microsoft Office ) reikia pasileisi kelias programas ir paskui prasideda miškai.. O tai daryti latex’e yra labai paprasta. Naudosime pgfplots, dėtalesnę informaciją apie šį paketą rasite pgfplots oficialiame žinyne. Svarbu prisiminti dar ir tai, kad pgfplots priklauso nuo tikz paketo ir be jo pgfplots neveikia.

Paimkime paprastą pavyzdį. Tarkim, paskaičiavime įmonėje darbo našumą ir gavome sekančius duomenis:

Norint pavaizduoti sekančius duomenis, pirma, dokumento antraštėje, turime nusakyti, kad vartosime pgfplots paketą ( kartu ir tikz paketą ):

\documentclass[11pt,a4paper]{article}
\usepackage[left=20mm,right=15mm,top=15mm,bottom=15mm]{geometry}
\usepackage[utf8x]{inputenc}
\usepackage[L7x]{fontenc}
\usepackage[lithuanian]{babel}
\usepackage{tikz}
\usepackage{pgfplots}
\begin{document}
\end{document}

Po tokio veiksmo, galime jau pradėti naudotis grafikų braižymo paketu. Norint pavaizduoti DN_n stulpeio duomenis per 2007-2009 metus, kaip pavyzdį galime pasitelkti tokį kodą. Truputis kodo apžvalgos:

  • xtick = data pažymi tai, kad x ašis bus paskirstyta tik pagal užduotas reikšmės (2007, 2008, 2009 ), be tarpinių reikšmių;
  • ybar nurodo, kad bus stulpelinė diagrama;
  • bar width=30pt nurodo stulpelio plotį;
  • xlabel = {}, ylabel = {} x ir y ašies pavadinimai;
  • width = 400pt, height = 150pt grafiko ilgis ir plotis;
  • grid = major nurodo grafiko tinklinimą;

Ir mūsų aprašytas grafikas atrodys taip:

Kaip tai pilnai atrodo dokumente galite pažiūrėti sekančiame repozite.

Kol lentelė nėra labai didelė, tol visai gerai matosi duomenų santykiai. Kai jau lentelė tampa bent per pusę puslapio, tada jau sunkiau tampa lyginti.

Advertisements

Atviro kodo paskaita – pirmas bandymas

Taisyklė skelbia – pirmas blynas visuomet bus prisvilęs. Taip nutiko ir su pirma, atviro kodo paskaitą, kurią surengiau per VGTU Elektronikos fakulteto rengiamo “Tranzas”, elektronikų dienų.

Per mano dvejus studijų metus, teko padalyvauti tik studento rengiamoje paskaitoje. Lyginant su KTU rengiamų studentų konferencijų skaičiumi, VGTU ef lieka toli “už”. Liūdnoka.

Paskaitos tema buvo labai abstrakti – “Pingvinai daužia langus”. Kalbant lietuviškai, tai skambėtų kaip “Kodėl linux geriau už Windows”. Paskaitos metu trumpai-drūtai papasakojau apie:

  • atviro kodo filosofiją;
  • bash skriptingą;
  • latex;

Iš vieno klausytojo išgirdau, kad dar labai ilgai aiškinau kodėl komandinė eilutė yra geriau už GUI ir tai tikrai nėra labai svertinas objektas naujokui. Tiksliau tai nėra tas kabliukas, už kurio galima būtų užsikabinti paprastam vartotojui. Nors mes, VGTU EF studentai, neesam paprasti vartotojai – mes elektronikos inžinieriai. Ir studijuoti kažkokias skyles kaip tik ir yra mūsų profesija.

Sunku parinkti temą būtent kažkokiai publikai, nes savo fakultete nesutinkau labai daug žmonių besidominančiu programavimu, naujosiom technologijom. Dauguma linux taria su kažkokia pašaipa dantyse. O aš jiems atgal tą patį apie windows. :)

Įkelsiu parodyti kokia gi buvo mano auditorija. Pradžioje žmonių buvo žymiai daugiau, buvo su kuom pabendrauti, bet kadangi laiko organizavimo klausimas yra kažkoks keistas, tai teko per ilgąją pertrauką viską greitai bandyti išdėstyti, kol dauguma neišsiskirstė, o paskui jau su likusiai kažką ir pakalbėti.

This slideshow requires JavaScript.

Ką gi, sekančiais metais bandysiu padaryti kažką rimčiau ir gal padaryti konferencijas VGTU EF kažkokia gražia tradicija.